Neris atgimsta!

Cover_mobile
pradzia_foto

Neris nuo seno buvo Vilniaus gyvenimo ašis. Jos pakrantėse kūrėsi istoriniai rajonai, virė prekyba, ilsėjosi žmonės, iki pat 90tųjų plaukiojo laiveliai. Deja, šiandien upė stokoja seniesiems Europos miestams būdingos gyvybės.

Tačiau įsivaizduokite tokią upę: krantinė pilna žmonių – vieni skaito knygas, kiti maudosi baseine po atviru dangumi. Dieną čia pietauja aplinkinių biurų darbuotojai ir konferencijų centro lankytojai, vakare krantinė virsta vieta valgyti, šokti, klausytis gyvos muzikos, bendrauti. Vingio parke savaitgaliais – pirtelė ir gaivinantis šuolis į upę. Šeimos laiveliais plaukia į miesto pliažus, o Upės gatvėje klega ūkininkų turgelis.

Tai nėra tik svajonė – tai ateitis, kurią drauge kuriame jau šiandien.

Kokius pokyčius planuojame?

  • Užvingio teritorija
  • Vingio parkas
  • Žvėrynas
  • Verslo trikampis
  • Seimo prieigos
  • A. Goštauto gatvė
  • GreenHall prieigos
  • Baltojo tilto erdvė
  • Karaliaus Mindaugo tilto prieigos
  • Žirmūnų tiltas-Šilo tiltas
  • Antakalnio-Žirmūnų teritorija
  • Valakampių tilto prieigos
  • I Valakampių paplūdimys
  • II Valakampių paplūdimys
1 Užvingio teritorija
1 Užvingio teritorija
2 Vingio parkas
3 Žvėrynas
4 Verslo trikampis
5 Seimo prieigos
6 A. Goštauto gatvė
7 GrenHall priegos
8 Baltojo tilto erdvė
9 Karaliaus Mindaugo tilto prieigos
10 Žirmūnų tiltas-Šilo tiltas
11 Antakalnio-Žirmūnų teritorija
12 Valakampių tilto prieigos
13 I Valakampių paplūdimys
14 II Valakampių paplūdimys

Susisiekimas tarp krantų

Neris vis dar matoma kaip kliūtis, o ne jungiantis elementas susisiekimui. Vidutinis atstumas tarp esamų tiltų miesto centre sudaro 650 m, o tolstant nuo centro atstumas siekia 2 km ir daugiau. Be to, iš visų esamų tiltų tik Baltasis ir Vingio tiltai yra pritaikyti pėstiesiems ir dviratininkams.

Ką darysime?

  • Jau grąžinome vandens transportą elektriniais laiveliais
  • Įrengsime Alberto ir Užvingio pėsčiųjų ir dviračių tiltus
  • Projektuosime tris naujus tiltus: tarp Šnipiškių ir Lukiškių, tarp Žirmūnų ir Antakalnio, tarp Lazdynėlių ir Vilkpėdės
  • Pritaikysime Liubarto tiltą pėsčiųjų ir dviračių eismui

Pasiekiamos pakrantės

Nemaža Neries pakrančių dalis yra neišnaudojama, nes mūsų upei trūksta judumo infrastruktūros ar priėjimo prie vandens: takų, prižiūrimų pakrančių, poilsio aikštelių.

Ką darysime?

  • Parengsime ir įgyvendinsime pakrančių priežiūros strategiją
  • Apleistas pakrantes pritaikysime žmonėms, tačiau kartu saugosime biologinę įvairovę ir gamtos vertybes
  • Planuosime naujus ir atnaujinsime senus takus vaikštantiems ir važiuojantiems dviračiu

Upės naudojimas visą parą visus metus

Neries pakrantės aktyvumas reikšmingai skiriasi vasaros ir žiemos metu. Žiemą pakrantėse sumažėja žmonių srautai, veikia mažiau kavinių ir prekybos vietų. Taip pat, konsultacinės apklausos duomenimis, trečdalis respondentų vakare paupyje jaučiasi nejaukiai. Tačiau Neris turėtų būti miela vieta visą parą visais metų laikais.

Ką darysime?

  • Spręsime sezoniškumo problemą daugiau dėmesio skirdami šaltojo sezono pramogoms: pirtims, šildomiems baseinams, žiemos sportui
  • Užtikrinsime jaukų apšvietimą visose krantinės atkarpose, kad krantinė būtų gyva ir tamsiu paros metu

Įvairesnis laisvalaikis prie upės

Architektai ir urbanistai sutinka, jog edvėje turi veikti maždaug dešimt funkcijų, kad ji būtų gyvibinga. Tai nereiškia, kad teritorijoje turi būti dešimt skirtingų statinių – tai gali būti suoleliai, apželdinimas, pavėsinės, maudyklos, meno instaliacijos, renginių vietos, kavinės, pažintiniai takai, žaidimų ar sporto aikštelės. Svarbiausia – jų įvairovė.

Ką darysime?

  • Kursime naujas poilsio zonas ir gerinsime esamas
  • Plėsime zonas, kuriose galės steigtis kavinės, barai ir restoranai
  • Neries pakrantėse atsiras daugiau pažintinio turinio ir meninių instaliacijų
  • Plėsime sporto ir žaidimų infrastruktūrą
  • Papildysime upės renginių tinklelį

Dėmesys aplinkosaugai ir saugumui

Mieste svarbiausias balansas, todėl planuojant įveiklinti pakrantes ne mažiau svarbu ir apsaugoti gamtinius sluoksnius, išlaikyti gamtinį charakterį.

Ką darome?

  • Matuojame ir atveriame duomenis apie vandens būklę “Miesto plaučiuose”
  • Stojame į kovą su nelegaliais teršėjais – inventorizuojame nelegalius išleistuvus ir informuojame aplinkos apsaugos institucijas
  • Maudymosi sezono metu atliekame mikrobiologinės taršos matavimus oficialiose ir neoficialiose maudyklose
  • Perkame daviklius, skirtus momentinei taršai matuoti ir įrangą taršai stabdyti ištikus nelaimėms
  • Perkame skęstančiųjų gelbėjimo įrangos rinkinius, kad būtume saugesni

Kokių rezultatų siekiame?

Tyrimai

Neries pakrančių esamos situacijos analizė
Vilniaus miesto savivaldybė inicijavo Neries pakrančių esamos situacijos analizę, siekdama stiprinti upės integraciją į miesto struktūrą, gerinti jos prieinamumą ir kurti kokybiškas viešąsias erdves. Dokumente apžvelgiama Europos geroji praktika, nagrinėjami istoriniai, gamtiniai ir urbanistiniai aspektai bei pateikiami pakrančių vystymo scenarijai. Analizės pagrindu suformuotas siūlomų projektų krepšelis.
Neries pakrančių vystymo vizija: siūlomų projektų katalogas
Dokumente pristatomi Neries pakrančių atnaujinimo projektai – architektų, urbanistų ir infrastruktūros specialistų vizija, kaip atskiri pakrančių infrastruktūros elementai galėtų susijungti į vientisą miesto audinį. Projektai, įvertinus jų svarbą, trukmę ir sąsajas su kitomis iniciatyvomis, suskirstyti į tris etapus: pirmojo etapo projektai jau įgyvendinami, antrojo – planuojami, o trečiojo – bus įgyvendinti ateityje.
Žirmūnų žiemos uosto vystymo galimybių studija
Apie šimtmetį skaičiuojantis Žirmūnų Žiemos uostas šiandien yra neišvystytas užutekis be reikiamos infrastruktūros. Studijos tikslas – įvertinti uosto plėtros poreikį, galimybes, alternatyvas ir kaštus. Jos metu atlikta uosto ir urbanistinės aplinkos analizė, apklaustos su uosto veikla susijusios interesų grupės bei laivybą reguliuojančių institucijų atstovai. Buvo išnagrinėti keturi skirtingi plėtros scenarijai. Pagal vieną iš jų šiuo metu planuojama Žirmūnų žiemos uosto rekonstrukcija.
Upių pakrančių priežiūros strategija
Vilnius parengė Neries ir Vilnios upių pakrančių priežiūros strategiją, kurioje pirmą kartą apibrėžta, kaip turėtų būti tvarkomi skirtingi upių pakrančių ruožai. Šiame puslapyje skelbiamas strategijos aiškinamasis raštas. Strategijoje išskirtos šešios pakrančių tipologijos, kurioms nustatyti skirtingi priežiūros režimai, padėsiantys išsaugoti upių pakrančių ekologinį vientisumą, gamtines vertybes ir buveines. Pakrančių priežiūros režimus galima rasti interaktyviame žemėlapyje: https://bit.ly/49lIWhC